Pagrindinis Žymė / Krikščionys Izraelyje sunku būti „krikščionišku arabu“, bet ne kodėl galvojai

Izraelyje sunku būti „krikščionišku arabu“, bet ne kodėl galvojai

Kokį Filmą Pamatyti?
 
Egipto koptų krikščionių piligrimai 2015 m. Vasario 18 d. Jeruzalės senamiesčio Šventojo kapo bažnyčioje meldžiasi už 21 Egipto koptų krikščionį, kuriam nukirto Islamo valstybė. (AHMADAS GHARABLI / AFP / „Getty Images“)



Turiu privilegiją būti graikų stačiatikių kunigu iš Nazareto Galilėjoje. Mano žmonės klaidingai buvo vadinami krikščionių arabais, tačiau realybė yra ta, kad mes esame aramėjai, žmonių, gyvenusių čia, Izraelyje, nuo Biblijos laikų, palikuonys.

Po ilgos viešos kampanijos Izraelio vidaus reikalų ministerija neseniai pripažino mus aramėjų tauta. Šių pastangų partneriai buvo kelios Izraelio sionistų organizacijos.

Per pastaruosius trejus metus tapau a prieštaringai vertinama figūra Izraelyje dėl tos paprastos priežasties, kad aš priimu sionizmą, žydų suverenumą Izraelyje ir toleranciją, pagarbą ir galimybes visiems, kurie išaugo iš to suvereniteto. Manau, kad mūsų jaunimas - krikščioniškas jaunimas - turėtų visiškai integruotis į Izraelio visuomenę. Šios integracijos dalis apima tarnavimą Izraelio gynybos pajėgose (IDF), Izraelio armijoje arba kitos valstybės tarnybos, kurią Izraelis reguliariai teikia paaugliams, vykdymą.

2012 m. Keli mano krikščionių IDF karininkai įkūrėme I.C.R.F. – Izraelio krikščionių įdarbinimo forumą. Mano pastangos davė nevienodus rezultatus. Teigiama, kad šimtai arabų ar aramiečių krikščionių jaunimo atsižvelgė į mano raginimą ir pasižymėjo išskirtiniu tarnavimu savo šaliai. Juos apkabino kiti bičiuliai kariai, kurie laiko juos ginklo bendražygiais, o ne svetimais jų tarpe.

Neigiama yra tai, kad mano pastangos tarp atmetimo elementų krikščionių ir musulmonų arabų bendruomenėse buvo intensyvios. Krikščionių kareivius priekabiavo jų kaimynai, o daugeliu atvejų - ir jų pačių šeimos. Šie kareiviai, prieš bijodami, kad grįždami namo gali būti persekiojami, prieš grįždami į gimtąjį miestą yra priversti persirengti savo IDF uniformas.

Kitas pavyzdys buvo 2012 m., Kai krikščionių verbavimo į IDF rėmėjai Nazarete surengė konferenciją. Vietos lyderis, advokatas Abiras Kopty iš Mossawa centro, užpuolė dalyvius ir apkaltino juos palestiniečių persekiojimu. Ponas Kopty taip pat teigė, kad krikščionių integravimas į armiją buvo bandymas suskaldyti arabų visuomenę jų nacionalinėje kovoje su Izraeliu.

Po konferencijos prasidėjo priekabiavimo kampanija prieš konferencijos organizatorius. Dalyvavę studentai grasino, buvo izoliuoti ir patyrė pažeminimą per socialinius tinklus ir arabų žiniasklaidą. Vėliau mus palaikanti Izraelio organizacija „Im Tirtzu“ paskelbė ataskaitą, kurioje išsamiai išdėstyti pareiškimai prieš krikščionis, kurie skatino krikščionis įsitraukti į IDF.


Akivaizdu, kad šios nevyriausybinės organizacijos nėra suinteresuotos matyti, kaip krikščionys arabai tampa Izraelio visuomenės dalimi.


Man asmeniškai mano įsitikinimas ir veiksmai sukėlė daugybę grasinimų mirtimi, buvusį stačiatikių bažnyčios tarybos bendravimą ir užkirsti kelią mano patekimui į Apreiškimo bažnyčią.

Tai neturi nieko bendra su Izraelio vyriausybe ar žydų bendruomene. Izraelio, kaip vadinamosios apartheido valstybės, tvirtinimas yra visiška nesąmonė. Mano sėkmės ir iššūkiai garsiai kalba apie tai, kur yra tikros mano krikščionių problemos.

Man skaudu tai pasakyti, bet reikia pasakyti. Kurstymą prieš mane, mano kampaniją ir visus tuos krikščionis, kurie stengėsi integruotis į Izraelio visuomenę, vedė arabų lyderiai iš Izraelio ir užsienio bei net kai kurie Izraelio parlamento Kneseto arabų nariai.

MK Haninas Zoabi parašė man ant oficialių Knesset firminių blankų ir apkaltino mane pagalba Palestinos žmonių priešui, bendradarbiavimas su okupacinėmis pajėgomis ir spaudė mane kovoti su režimo ištikimaisiais. Be abejo, visa tai sukuria kurstymo atmosferą tiems, kurie yra suinteresuoti integruoti krikščionių mažumą į Izraelio nacionalines tarnybas.

Tačiau šie žmonės turėjo pagalbos. Prisidengiant žmogaus teisių apsauga, tokios organizacijos kaip „Mossawa“, kurią finansuoja Naujojo Izraelio fondas, prisijungė prie kurstymo kampanijos ir apkaltino Izraelio krikščionių ir arabų bendruomenės lyderius, kurie palaiko bendradarbiavimo su IDF integraciją.

Buvo sudarytas kunigų ir krikščionių lyderių, palaikančių integraciją ir bendradarbiavimą su Izraelio valstybe, juodasis sąrašas, o IDF renginiuose dalyvavusių lyderių ir jaunimo nuotraukos pateko į arabų spaudą, keldamos pavojų jų gyvybėms ir skatindamos smurtą.

Mossawa ne viena bando paneigti krikščionių arabams teisę integruotis į Izraelio visuomenę. Koordinuotą kampaniją prieš Izraelio ir arabų įtraukimą į IDF vadovavo ir kitos organizacijos.

Ši kampanija apėmė didžiulį spaudimą Izraelio ir arabų spaudai, įskaitant 2012 m. Svetainėje „+972“ paskelbtų straipsnių rinkinį, kuriame buvo pasmerkta arabų įtraukimas į karinę ar nacionalinę tarnybą; mokyklos veikla, skirta šviesti vaikus netarnauti šaliai; arba daugelį metų tarp arabų jaunimo Izraelyje dirbusios nevyriausybinės organizacijos „Baladna“ pastangos mokant juos apie grėsmes, kylančias tarnaujant valstybinėje tarnyboje ar IDF. Adalah siekia užkirsti kelią karo veteranams gauti būsto išmokas arabų miestuose.

Organizacijos, dalyvaujančios kampanijoje, siekdamos sustabdyti aramiečių bendruomenės integraciją į Izraelio visuomenę per armiją / nacionalinę tarnybą, yra Adalah, Mossawa, Baladna, +972 ir kt. Jie yra Izraelio ne pelno organizacijos - kai kurias sudaro Izraelio arabai, o kiti yra kairieji ir nusiteikę prieš sionistus. Šios NVO atmeta Izraelį kaip nacionalinį žydų tautos namą. Jie norėtų atšaukti grąžinimo įstatymą ir pašalinti žydišką Izraelio pobūdį.

Jie atmetė ypatingą hebrajų kalbos statusą, pakeitė nacionalinę vėliavą ir himną ir pavertė Izraelį dviejų valstybių valstybe. Šios organizacijos kviečia Judėjos ir Samarijos arabus bei Izraelyje gyvenančius arabus susiburti kovoti su sionizmu. Todėl idėja, kad viena grupė atsiskyrė nuo šios kovos, tapatindama save kaip aramėją, jiems yra anatema.

Visos šios organizacijos teigia, kad jos kovoja už silpnąsias, už mažumas, kurios negali atsistoti už save ir reikalauti bei kovoti už savo teises. Bet galiausiai šių NVO veiksmai kelia klausimą, už kokias teises jie iš tikrųjų kovoja, kieno interesus gina ir kokia yra jų tikroji darbotvarkė.

Akivaizdu, kad šios nevyriausybinės organizacijos nėra suinteresuotos matyti, kaip krikščionys arabai tampa Izraelio visuomenės dalimi. Panašiai kaip arabų šalys, kurios įvairiose pabėgėlių stovyklose naudojo palestiniečius kaip pėstininkus kovojant su Izraelio valstybe, šios nevyriausybinės organizacijos tenkina mano bendruomenę kaip patrankų pašarą bandydamos įteisinti Izraelį. Šio naujausio viršelis „Newsweek“ aiškiai atskleidžia pavojus, su kuriais susiduria krikščionys Viduriniuose Rytuose, išskyrus vieną - Izraelį.








Taigi mano bendruomenei Izraelio visuomenė faktiškai liepia kovoti už jų nuolatinį marginalizavimą, nors Izraelio vyriausybės tikslas yra juos labiau įtraukti į pagrindinę srovę. Ar krikščionių bendruomenė nenusipelno teisės sekti mūsų pačių valia ir integruotis, jei ji to nori, į Izraelio visuomenę? Ne dauguma NVO, sakančių, kad padeda mūsų bendruomenei.

Kaip kunigą, mane vargina šis nenoras skatinti individų gerovę vardan monolitinės grupinės tapatybės, kurios tikslus ir uždavinius gali nustatyti tie, kurie gali turėti labai mažai bendro su neva atstovaujama bendruomene.

Kai krikščionys Izraelyje tiria mūsų brolių padėtį Viduriniuose Rytuose, mes esame pasibaisėję persekiojimas kad tiek daug žmonių yra patyrę, be kita ko, Egipte, Sirijoje ir Irake. Iš tiesų, tik Izraelyje krikščionys galėjo visiškai praktikuoti mūsų tikėjimą ir būti produktyvūs visuomenės nariai.

Mums neįdomi klaidinga politika, kuri mums tik pakenktų ir atsiribotų. Vietoj to, mes matome ir vertiname galimybes gyventi pilnavertį krikščionišką gyvenimą žydų valstybėje.

Svarbu, kad krikščionys visame pasaulyje suprastų, kad žydų Izraelis buvo atsakingas savo krikščionių valdytojas. Turėtume būti palaikomi, o ne demonizuojami dėl mūsų pastangų visapusiškiau prisijungti prie šios geranoriškos visuomenės.

Tėvas Gabrielius Naddafas yra dvasinis lyderis ir vienas iš forumo, įdarbinančių arabų kalba kalbančius krikščionis Izraelio gynybos pajėgose, įkūrėjų. Jis yra I.C.R.F. dvasinis vadovas. ir krikščionių įgalinimo taryba.

Straipsniai, Kurie Jums Gali Patikti :