Kai kurie meno kūriniai yra kuklūs ir intymūs, išsamiai apibūdinantys unikalius meilužio veido bruožus arba sutelkiant dėmesį į smulkius gėlės žiedlapius. Kiti, pavyzdžiui, čekų Art Nouveau dailininkas Alphonse Mucha Slavų epas , yra beveik nesuvokiamai ambicingi: 1910–1928 m. Mucha ėmėsi tapyti svarbiausius įvykius per visą slavų tautos istoriją, o rezultatas buvo 20 didžiulių drobių pavidalo. Drobės nebuvo rodomos kartu daugelį metų dėl jų skaičiaus ir dydžio, tačiau dabar, remiantis nauja ataskaita iš Meno laikraštis , Slavų epas pagaliau rado namus. Jis bus rodomas Thomas Heatherwicko suprojektuotame statomame projekte, esančiame Prahoje, ir įrenginys bus atidarytas 2026 m.
Kaip Hilma af Klint, kuri įsivaizdavo, kad jos paminklas Paveikslai ateičiai vieną dieną būtų sutvarkyta ir eksponuojama monumentaliame keturių aukštų pastate su spiraliniais laiptais, Muchos pastatymui prireikė daug laiko. Slavų epas rasti namus, kurių nusipelnė serialas. Nuo tada, kai paveikslai buvo baigti, jie buvo perkelti po Čekiją be namų, pagaliau 2010 m. Ilsėjosi Prahoje. „Crestyl Group“, už paveikslų statybai reikalingo pastato kūrėja, taip pat planuoja įtraukti papildomų pastatų. medžiagos, prisidėjusios prie Muchos paveikslų kūrimo. Dėl to būtų sukurtas unikalus tarptautinės svarbos muziejus, konceptualiu požiūriu palyginamas galbūt tik su Van Gogo muziejumi Amsterdame, Muchos fondo pirmininku Johnu Mucha, pasakė Meno laikraštis . Slavų epas būtų eksponuojami kaip visuma.
Be to, turinys Slavų epas akivaizdu, kad tokia pati didinga ir sujaukta, kaip ir jo kelionė. Metams bėgant Mucha sukūrė keletą nepaprastų scenų: Slavų liturgijos įvadas Didžiojoje Moravijoje (1912) , Baudžiavos panaikinimas Rusijoje (1914), ir Po Žalgirio mūšio (1924). Nuotaika, kuri sklinda per juos, yra įkrauta komplikuota meile savo tėvynei, kaip ir puikus romanas.