Rufus Sewell kaip Johnas Smithas Žmogus Aukštojoje pilyje . (nuotrauka: „Amazon“) Tai nėra hiperbolis, šios laidos tikrai nebūtų, jei „Amazon“ nebūtų jos pasiėmusi, Isa Hackett man sako telefonu prieš dvi dienas Žmogus Aukštojoje pilyje Pirmasis sezonas „Amazon“ debiutavo lapkričio 19 d. Pažodžiui eidavome visur kitur. Gavome užrašus iš Visi .
Ji nejuokauja. Ponia Hackett ir besikeičianti rašytojų ir prodiuserių komanda nuo 2006 m. Bandė pritaikyti šmaikštaus fantastikos rašytojo Philipo K. Dicko 1962 m. To paties pavadinimo romaną. Ponas K. Dicko romanai buvo paversti vieni įtakingiausių kino filmų (Ridley Scott Ašmenų bėgikas , Steveno Spielbergo Mažumos ataskaita ), bet Aukštoji pilis , kurį ponia Hackett vadina katalogo brangakmeniu, pasirodė sunkus pardavimas.
Išleista 1962 m., „Hugo“ apdovanojimą pelniusi knyga pasakoja apie alternatyvios realybės Ameriką, kurioje ašies valstybės laimėjo Antrąjį pasaulinį karą, o JAV kontroliuoja Vokietija ir Japonija. Tai yra pakankamai didinga ir brangi idėja, leidžianti gauti leidimus tiek iš BBC, tiek iš „Syfy“. Tik tada, kai „Amazon“ paprašė ponios Hackett kartu su švente „X failai“ rašytojas / prodiuseris Frankas Spotnitzas, norėdamas dalyvauti 2015 m. bandomajame sezone Žmogus Aukštojoje pilyje susirado namus.
Norint suprasti ponios Hackett ryžtą, svarbų vaidmenį atlieka mažas faktas - ji tiesiog būna antroji Philipo K. Dicko dukra. Be vykdomosios prodiuserio pareigų, M. Hackett bendradarbiauja su savo broliais ir seserimis „Electric Shepherd Productions“. Bendrovė prižiūri bet kokį jos tėvo romanų ir apsakymų pritaikymą.
Per ilgą pokalbį su ponia Hackett, be abejo, aptarėme spaudimą pritaikyti jos tėvo darbą, tačiau mes taip pat palietėme, kaip ši nemaloniai pažįstama istorija, kurią tinklas atrodo per daug neraminantis gaminti daugelį metų, gali mus tiesiog suartinti.
Jei norite pakalbėti apie laisvę ir demokratiją, ir kas joje svarbu, žiūrėkite šią laidą.
Ar galite man pasakyti, kokie pokalbiai vyko per prisitaikymo procesą? Ką būtinai reikėjo pakeisti Žmogus Aukštojoje pilyje į televizijos serialą, o ko jūs absoliučiai norėjote išlikti toks pats?
Mano požiūris į šiuos dalykus yra tas, kad randu puikių žmonių, kurie, mano žiniomis, turi tą patį jautrumą ir supranta bei gerbia darbą. Tada galiu įeiti atvirai. Jų darbas atlikti adaptaciją ir tai, kaip jie nori ją suformuoti. Nesistengiu suvaldyti dalykų, nesakau, ką jie gali ir ko negali. Jie yra neįtikėtinai kūrybingi žmonės, todėl jie nusipelno daug pagarbos. Man buvo aišku, kad Frankas ketino išlaikyti romano dvasią ir intenciją.
Laidoje Žiogas meluoja sunkiai [sąjungininkų palaikymo romanas originaliame romane] vaizduojamas kaip filmas.
Tai buvo kažkas, kas iš tikrųjų buvo nuspręsta visą kelią atgal, kai dirbome su BBC. [ Ašmenų bėgikas režisierius] Ridley Scottas atėjo į tą pokalbį ir kilo ta idėja, ir mes visi ją pamilome. TV yra vaizdinė terpė. Daug sunkiau dramatizuoti knygas skaitančius žmones [juokiasi].
Pakeitimus reikia atlikti tik tada, kai keičiate terpę. Originalus romanas yra meditatyvus, jis labai vidinis, itin subtilus, pabaiga dviprasmiška - tai ne šou. Aš tikrai suprantu, kad yra gerbėjų, kuriems tikrai nepatogu dėl pokyčių. Aš tai suprantu, nes ji yra asmeniška, jie myli knygą ir tai daro asmeninį poveikį, ir jie dėl to tampa labai aistringi. Aš tai tikrai suprantu. Bet kai darai laidą, būtina kitokia struktūra. Frankas tikrai sugebėjo sukurti tokią struktūrą, kur žmonių istorijos vaizduojamos daug ilgesne forma.
Taip pat pridedate pasipriešinimo idėją.
Tai buvo didžiausias pokytis, apie kurį daug kalbėjome. Idėja nėra laidos dėmesio centre - pasipriešinimas, ne apie tai, kad Pasipriešinimas pakyla ir atsiima savo šalį. Tai, ką bandome parodyti, yra tai, kad šiame pasaulyje yra elementas, kuris jaučia poreikį kovoti. Tai jaučiasi aktualu šiandieniniam pasauliui, ir aš manau, kad jis turi ten būti.
Tai iš tikrųjų man pasirodė įdomu, ar ši istorija vis dar aktuali. Naudojate praeities ikonografiją, tačiau ji niekada nesijaučia nerealu ir dėl to jauku.
Na yra daug apie Žmogus Aukštojoje pilyje tai aktualu šiandien, akivaizdu, kad tai antifašistinis romanas. Kai jį parašė, pasaulyje egzistavo fašizmas, kaip ir šiandien. Pasirodydami mes tyrinėjame, ką fašizmas reiškia tiek daug skirtingų lygių - dvasiškai, emociškai, kaip mūsų veikėjai laikosi savo žmoniškumo šiame pasaulyje? Ir jei jūs ketinate atsispirti tokio tipo jėgoms, kokiais būdais jūs priešinatės? Manau, kad tai aktualu. Sąžininga sakyti, kad fašizmas visada ir visada kelia grėsmę. Jei norite pakalbėti apie laisvę ir demokratiją, ir kas joje svarbu, žiūrėkite šią laidą.
Aš taip pat sakysiu, mačiau, kaip žmonės atsiliepė į pasirodymą dešiniajame ir kairiajame. Tai mane žavi, nes galbūt kažkas yra tai, ką kalba spektaklis, kur randame bendrą kalbą. Neįprasta, kad žmonės, kilę iš polinės priešybės politiniam spektrui, susitapatina su laida, tačiau turi skirtingas priežastis.
Per daugelį metų jūsų tėvo darbas buvo sunkiai pritaikomas teisingai ir tapo komercine sėkme. Kaip manote, kodėl taip yra?
Kai tyrinėjate realybės prigimtį, o tada tas pats tyrimas lankstosi ir sukasi, susikuria linijinį jo variantą. Čia taip pat yra gana radikalių idėjų, kurias sunku reklamuoti pagrindinei auditorijai. Yra daugybė idėjų, kurias būtų labai sunku paversti maloniomis masėms. Kai adaptacijos įvyko, jos rezultatai buvo skirtingi. Aš buvau adaptacijos, vadinamos, dalimi Skaitytuvas tamsiai . Tai buvo tikrai asmeniškas mano tėvo romanas. nes tai iš tikrųjų buvo gana autobiografiškas. Richardas Linklateris tai pritaikė ir padarė gražų darbą. Bet ne per daug žmonių matė tą filmą.
Prisimenu tą filmą, jis buvo tarsi pagirtas už vizualumą, tačiau niekas jo nematė.
Būtent, ir tai įrodo esmę. Kartais romanų idėjos, jų konstravimo būdas ir dramatizavimas žmonėms yra šiek tiek per radikalus.
Bet keista, kad jo istorijos dabar yra kur kas populiaresnės nei kada nors jo gyvenime. Tai tokia reta projekcija jo epochos rašytojui. Daug tai susiję su adaptacijomis, pvz Žmogus Aukštojoje pilyje , kurios padeda vis daugiau ir daugiau žmonių pasivyti jo idėjas.
